pavėnis

pavė́nis sm. (1) Aps, Klt, Grv, Nmč pavėsis: Mūs atšlaime parvasar esti pavė́nis Sdk. Saulėj jau šilta, o pavė́ny da žemės neatleidė Trgn. Pavė́nis va tenai, miškely Smal. Reikia pavė́nin pakavot mašina Pb. Nešk vaiką pavė́nin – an saulės anas perkais Ob. Maloniai šlamėjo senas miškas, kai Juozapota jo pavėnin įėjo J.Bil. Eik pavė́nin: saulėj galva sopės Dglš. Pavė́ny pasėdėk, ir atsgausi Trgn. Iš pavė́nio slyvos negardžios Ign. Paguly (pagulėk) pavė́ny po ratais Tvr. Ažtat išbėgo obeliotės, kad pavė́ny auga Krd. In saulės uogos jau baigias, o pavė́ny da tebėr beveik žalios Ut. Gera tau gulinėt pavė́niais, ale pamėgink an kalno išeit Sdk. Gyvuliam te bloga, nėra nei jokio pavė́nio Ds.